Aludarių forumas

Kaip suprantu, siekant alaus svarumo kartais daroma 'antrine fermentacija'. Nesuprantu kodel taip vadinama, kai jokia fermentacija jau nevyksta. O gal kazkas bandet dar karta fermentuoti ir kaip tada su skaidrumu?

antrinės fermentacijos metu fermentacija vyksta (daugiau ar mažiau). dažniausiai šiuo tikslu ji ir daroma, kad visiškai pribaigti fermentuotis alų. antra priežastis, kad į butelius patektų mažiau mielių. alaus skaidrumui antrinė fermentacija, ir aplamai fermentacijos įtakos mažai teturi.

Tai gal pirmineje galima pilnai 'pribaigti' fermentacija, o dar ilgiau palaikius ant dugno nusestu daugiau mieliu. Kokia pagrindine 'antrines' nauda - ne mieliu nusodinimas?

Dar viena antrinės nauda yra ta, kad jos metu atliekamas šaltasis apyniavimas, kuomet į fermentatorių įdedama papildomai apynių, kurie antrinės fermentacijos metu atiduoda savo skonį ir aromatą alui.

Antrinę darau kai sausai apyniuoju ir kai naudoju blogai sėdančias mieles.

O jei antrineje vel dadeti saldymo, pakelti ABV ir paskui padaryti 'tretine'?

Fermentacija vyksta, jeigu dar yra ką fermentuoti. Bet sutinku su Arnu, kad terminas antrinė fermentacija yra nevykęs. Dažniausia tai juk nėra kažkokia nauja fermentacija, na nebent naujų mielių būtų pridėta. Jeigu būtų geresnis terminas, antrinės fermentacijos termino nenaudočiau.

sausą apyniavimą sėkmingai galima daryti ir pirminėje. pastebėjau, kad laikant ilgai pirminėje vis tiek ne visad baigia fermentuoti. gal padeda sujudinimas pilant į antrinę, gal deguonies patekimas, gal dar kas.

Gal yra koks tinkamesnis terminas siam procesui, kai po fermentacijos alus dar palaikomas ramybeje?

"Postfermentacinė ramybė"

Nemanau. Fermentacija dar ilgai vyksta, net ir uždarius alų butelyje. Susiformavę acetaldehidai virsta etanoliu ir pan. Todėl terminas nėra blogas. Tiesiog nuo pirminės fermentacijos skiriasi tuo, kad vengiant mielių įtakos skoniui, didžioji dalis mielių iš alaus pašalinama.

Antrinė fermentacija taipogi labai rekomenduotina stipriam alui.

Beje belgai net giriasi, jog jie naudoja triguba fermentaciją. Trečia, po antrinės - butelyje. Tad ko mums nepasigyrus:)

Dabar patikejau, juk fermentacija (placiaja prasme) vyksta ir alu isgerus

ketvirtinė:)

Antrine fermentacija dar manyciau galima vadinti alaus brandinimu. Visgi jo skonis keicias i geraja puse antrineje laikant koky menesi. Darant lageri - antrine tapatinu su lageriavimu. Visgi daugelis uzsienieciu raso, kad lageriavimas butelyje ar lageriavimas antrineje duoda skirtuma. Lygiai taip pat pabandykit palygint alu ilgiau islaikyta 0,33L buteliuke ir 1L butely. Pastarajame alus bus skanesnis. Taigi manau sitoks brandinimas pries ispilstyma arba antrine fermentacija gerokai pagerina alaus skony lyginant su tuo kas butu brandinant butelyje ta paty laiko tarpa.

gal tara irgi turi įtakos šiam terminui. nes galvodamas apie kegą, mielai prieš tai laikau alų ne kege, nes taip jis tikrai išskaidrėja. dabar turiu tą patį alų kege ir buteliuose, tai buteliuose alus skaidrus, bokale iš kego - miglotas.
ir turiu kalėdinį sporterį kurį iki šiol laikau stikliniame inde be užgazavimo bet su burbuliatoriumi ir tikrai jis neišskaidrės, nes yra porteris:) o lageris, elis, ipa tikrai išskaidrėtų, nes jau antras mėnuo. kaip tokį pavadinsit?

Zydriau, man regis papaistei truputį. alus skaidrėja ne nuo to, ar yra elis ar lageris, o dėl baltymų buvimo/nebuvimo. trumuoju laikotarpiu ir dėl mielių

Žydriau, manau bačkoj lygiai taip pat nuskaidrėja alus, tik jis tau gaunasi drumstas, nes pylimo metu mielės vėl pakyla, o iš butelio nupili švelniai ir mielės lieka dugne.

matyt taip yra. nors atrodo su pirmais dviem bokalais turėtum susipilt tas mieles.

dėl to pradėjau palaikyt kurį laiką stikliniam inde, tada pilu į kegą.

Man kege išskaidrėja nepraščiau nei butely.

Aš darau antrinę fermentaciją dėl to, kad neprasidėtų mielių autolizė ir nesugadintų skonio alaus, jei alų ilgiau fermentuoti reik. o nuskaidrėjimas tai šalutinis dalykas man atrodo.

Noriu pasitikslinti, ar gerai supratau lageriavimo procesą:
Lageris fermentuojamas kuo mikliau jį atvėsinant ir patalpinant 9..13C aplinkoje.

Fermentuojama 2 savaitės. Likus porai dienų - fermentuojamas kambario t, idant išgaruotų ten kažkas (nebepamenu ).
Tada - lageriuojama: sufermentuotas alus nupilamas į kitą fermentavimo kubilą, taip atskiriant jį nuo mielių. Esant norui - įdedama papildomai apynių sausam apyniavimui. Perpiltas alus išnešamas į 0..5C aplinką, kur vyksta "lageriavimas" dar 1-2 savaites.
Tada jau pilstomas, dedamas cukrus, paliekama dviem parom kambario t pirminiam užgazavimui ir nešama brandinti 4-5 savaitėm.
Ir tau tada - ragaujamas.
Ar taip, ar kažką ne taip supratau?

Taip išskaidrinus, abejoju ar užteks poros parų kambario temperatūroje užgazavimui, bet po 4-5 savaičių brandinimo prie kokių 5-10C turėtų užsigazuoti.

šiaip tokioje temp pirminė apie 5-10 dienų (žiūrint, kaip mielės usikūrė), tiesiog kai jau ryškiai stoja burbuliacija, arba dingsta puta, neši šiltai (jei reikia d rest), o antrinė 0-5C vyksta šiaip ilgiau, gal apie mėnesį. jaučiu po to brandinti nebelabai ir reikia, tik supilstai, užgazuoji ir vartot.

Šiltai galima ir nenešt, kam? Literaturoj nerandu kad reiktu šiltai nešti, bet nedaug dariau lageriu. Turiu nuomone - jei teIsingas rugimas 5-7 C tai reikia šaldyt ir lageriuot. Aišku kaip visada reiktu palygint.

Klausimas, ar reikia antrinės metu dėt burbuliatorių, ar uždaryt fermenterį aklinai?

Nei taip, nei taip

Burbuliatoriaus funkcija indikuoti apie vykstančia fermentacija ir apsaugoti nuo išorės (dulkių, vabzdžių).

Antrinė fermentacija gali būti įvairi. pvz. antrinė fermentacija su uogomis - bus ganėtinai aktyvi ir aklinai uždarytas stiklinis fermenteris gali tapti "bomba"

Asmeniškai, bet kokiu atveju, antrinėje nededu burbuliatoriaus, o tiesiog ant angos uždedu švarų alaus kamštuką.

Mano nuomonė tokia - salytis su oru alui = oksidacija = blogis (daugeliu atvejų). Aktyvios fermentacijos metu tai nelabai aktualu - misos paviršius aptkrauktas apsauginiu putų sluoksniu, aktyviai išsiskirinėja CO2 išstumdama deguonį. Antrinės fermentacijos metu aktyvios fermentacijos nebėra, alus jau praktiškai išsifermentavęs. Aš būtinai dėčiau burbuliatorių, kurio pagrindinė funkcija šiame etape būtų neleisti alui kontaktuoti su oru bet leisti išeiti CO2 pertekliui, jei toks susidarytų.

Jei darau antrinę, tai būtinai dedu burbuliatorių. Tik labai senai bedariau antrinę, dabar geriau pirminėje palaikau ilgiau.

o aš kol kas nelabai matau antrinės fermentacijos nors vieno privalumo apart skaidresnio alaus, kuris man pvz sau gerti ir nenorint padaryt kokio konkursinio tai pilnai užtenka įdėti kerpenos ir būna pakankamai skaidrus. o trūkumu matau nemažai. 1.tikimybė užkrėsti. 2. papildomas darbas, išplauti puodą perpilti ir t.t.3. turėti reikia lyšną puodą.
tai kokie dar privalumai?

Yra vienas didelis pliusas - šaltasis apyniavimas. Darau retai, tačiau efektas geras. O dėl tavo išvardintų punktų:

1) Tikimybė užkrėsti. Perpylinėju iš sandaraus kibiro į sandarų kibirą per guminę žarnelę. Aišku reikia netingėti ir pasiruošti, kad viskas būtų švaru.

2) Papildomas darbas. Tas tiesa, tačiau jei tai hobis, o ne prievolė, tada nieko baisaus.

3) Turėti reikia lyčną puodą. Na, puodo nereikia, tačiau papildomas fermentatorius tikrai reikalingas. Tačiau būna, kad pas mane fermentuojasi 2, o retkarčiais ir trys alūs vienu metu, tad atliekamų fermentatorių karts nuo karto turiu. O jie nebrangiai ir kainuoja, jei žinai kur pigiau galima nusipirkti.
Tai tik mano nuomonė, kurios nenoriu niekam piršti, tiesiog dalinuosi su kitais