Alaus pilstymas/brandinimas medinėse statinėse

[AntaKalnietis]

Sveiki,
Šovė į galvą tokia mintis - pabandyti išvirti alaus ir supilstyti / brandinti jį "senoviškai", t.y. medinėse statinėse. Radau kelis variantus ir 20-24 litrų medinių statinių.
Tik va kilo keli klausimai - ar išskyrus įdomesnį estetinį vaizdą tai ką nors papildomai duotų alaus kokybei (skoniui, aromatui ir t.t.)? Gal kas nors jau praktikuoja tai ar bent bandė tai daryti?
P.S. Gal kam nors būtų negaila patarti ar mestelti receptuką, kaip pagaminti tokio gerokai apyniuoto ir pakankamai stipraus kaimiško "molinuko" (kaip Pasvalio-Pakruojo kraštuose daro)???

[Gytis]

Dėl molinuko, kaip pavadinai, tu čia rimtai? Tu esi jį kada ragavęs? Faktiškai kažkoks nuodas. Bet gali pabandyti paimti 3 kilus salyklo, 3 kg cukraus, pačių pigiausių apynių kartumui ir tarkime kepimo mielių. Nors nesu tikras, kad kepimo mielės bus pakankamai blogos, kad pakartotų molio charakterį. Fermentacijos temperatūra apie 30C, po 4 parų pilti į asočius ir nešti ant stalo.

[GiN]

Palaukite, kažką painiojate. "Molis" yra prasto alaus sinonimas, tokio tikrai niekas nebrandina statinėse, o turbūt ir visai nebrandina, jis skirtas kitiems tikslams. Jei brandint statinėse, tai reikia daryti gerą salyklinį kaimišką alų, be cukraus, galima bandyti daryti tekintą, t.y. nevirtą. Žodžiu yra daug variantų kaimiško alaus, kurį galima daryti, bet nuo "molio" reiktų susilaikyti.

[Regis]

Aš matau čia du suplaktus dalykus: Aukštaitijos krašto alų ir brandinimą medinėse statinėse. Tai nebūtinai turi kažką bendra.

Kitaip tariant: aukštatišką alų nebūtina brandinti statinėse. Autentika čia negelbės.

Kitas dalykas: jeigu yra ąžuolinės statinės, kuriose norima brandinti alų - reiktų pradėti ne nuo statinių, o nuo pasiruošimo. Reikia išsirinkti receptą, išbandyti jį su ąžuolo drožlėmis ir įsitikinti, kad tai verta. Tada jau kartotinį variantą brandinti statinėse.
Kodėl tai rašau - statinės yra nepigios, jos yra pretenzingos, jų dezinfekcija sudėtinga. Juk nesinorėtų sumokėti už statines, už alaus žaliavas, virti, fermentuoti, tada brandinti ir rezultatą išpilti kaip nepasiteisinusį?

[AntaKalnietis]

Atsiprašau, kad per skubėjimą ir tingėjimą suplakiau du realiai nesusijusius dalykus į vieną vietą ir supainiojau
Taigi, kas dėl "molinuko". Visų pirma, man yra tiesiog toks "sportinis-smalsumo interesas" jį vieną kartą pabandyti pagaminti. Ir tikrai ne dėl to, kad tokį mėgstu, ketinu propaguoti ar, juolab, ąžuolinėse bačkose brandinti. Man tiesiog įdomu, nes tas "molinukas", kurį daug kas apie alų neišmanančių klaidingai tapatina su "kaimišku alumi" (tuo, kur "vieno bokalo per mažai, o dviejų - per daug", o ryte galva į gabalus sprogsta), apipintas kažkokiomis pseudolegendomis. Panašiai kaip viename skaitytame Regio straipsnyje apie naminio vyno darymą (superinis ir šmaikštus straipsniukas, turi žodžio dovaną, brol). Tai tiesiog norisi "padurniuoti" ir pabandyti, kas per marmalas ten gaunasi ir kiek ten tų visų mistikų...Be to įdomu dar ir dėl to, kad mano a.a. močiutė kažkokį tokį kartais padarydavo...Tai tokie vaikystės prisiminimai (kada paslapčiom eidavau vogti iš indelio to "Maltosa" sirupo ir man labai patikdavo ir kažkoks mistiškas apynių kvapas būdavo)...O tą alų ten kažkodėl reikdavo per 3-4 dienas išgerti, kad "neprarūgtų"...Turbūt dėl to, kad naminių mielių dėdavo?

Kaži jei imčiau pačio pigiausio (Biržų krašto) salyklo kokius 5 kg, kokius 2 kg cukraus, pigiausias S-33 ar T-58 mieles, pigiausių apynių, tas "šamarliakas" kažkuo panašus išeitų???
Kas dėl statinių. Kada nors gyvenime, po ilgos praktikos, tikiuosi "atkalti" savo tikro (normalaus, salyklinio) kaimiško alaus receptuką. O tos bačkutės šiaip įdomu. Tiek dėl pabrandinimo, tiek dėl estetikos...Va tik niekur neradau jokios informacijos - kokios jos, iš kokio medžio turi būti (gal net ne iš ąžuolo, o kokio nors kito), kaip ten ir kas...
Taigi, sorry, kad primakalavau čia visko

[AntaKalnietis]

> Regi. Labai įdomią mintį parašei. Va būtų tikrai įdomu sužinoti kaip mūsų senoliai tas alaus bačkutes neturėdami jokių chemikalų dezinfekuodavo...Nes kiek žinau, būdavo bačkų net ir po 100 litrų...Plaukus galima būtų nusiraut jei į tokį kiekį (ir dar rankinio darbo kaime, su tekinimu per ruginius šiaudus, vandens nešiojimu iš šulinio, kaitinimu ant pečiaus, salyklo malimu girnomis) pavaryt ant infekcijos, ypač prieš kokią nors kaimo šventę...

[Ulonas]

Po kiekvienoalaus laikymo bačką reiktų aprūkyti siera

[null]

Esu daręs ir gėręs ne vieną draugų darytą alų (net nevirtą), kuris statinėse brandintas mėnesį ir daugiau. Kaip tik šiandien virsiu alų, kurį brandinsiu medinėje statinėje iki kitos žiemos. Medinės statinės nėra labai pretenzingas dalykas, tiesiog joms reikalingos tinkamos sąlygos, kurias mieste sunku atrast. Pirma, statines laikyti reikia vėsioje ir drėgnoje vietoje. Nepalikti alaus likučių, jei nežadi greit košt į statinę alaus. Beje ąžuolo drožlės suteiks alui truputį kitokį ryškesnį skonį, ne veltui anglų aludariai rinkosi "memelio" ąžuolą savo "hogshead"'ams

[traskis]

Senoliai tų alaus bačkutčių nedezinfekuodavo,prapladavo vandeniu, kartais gal ir karštu,alus praktiškai beveik visada budavo užsikrėtes su diacetilo ir visokiais dar skoniais,nes alų raugindavo dažniausiai klėtėse kur budavo vėsiau ir kur sukabinti lašiniai ir dar daug kas,rūgstanti alų uždengdavo drobine skepetaite,jei nepamiršdavo,infekcijos išvengti praktiškai neįmanoma,padaryto alaus daug kas nevirdavo,iškart pildavo į bačkas,nepasterizuodavo,todėl alų ir reikėdavo greit išgerti nes ilgiau pastovėjes alus surūgdavo.Bet imantis visų atsargumo priemonių ir kaip dabar pilna informacijos,šiai dienai gal ir galima padryti skanaus kaimiško nevirto alaus(be diacetilo),ir nebutinai iš pigiausių salyklų mielių ir apynių,aišku tokio alaus ilgai neišlaikysi ir nepabrandinsi....

[AntaKalnietis]

ponasniekas, o iš kur ir kokią medinę statinę pirkai? Jei aš daugiabučio namo rūsy laikysiu ją su alumi (brandinimo metu), kaip manai, ar čia tiks?