prieš savaitę išsiviriau pirmą partiją alaus iš ekstrakto. Gal kažkas ir gavosi, bet nepatiko pats procesas, taigi vakar paturėjau džiaugsmą išsivirti pirmą all-grain'ą. Dalinuosi įspūdžiais Jūsų kritikai.
Norėjau tamsaus, vidutinio kartumo su karamelės prieskoniu, ne sauso. Kadangi dar nieko apie salyklus neišmanau, paslaugusis savasalus.lt beerman'as bematant surinko man receptą ir sukrovė viską į maišelį..
Pirmam kartui nusprendžiau virti mažą kiekį (7 litrai), nes kol kas neturiu didesnio puodo. Be to, norisi paeksperimentuoti su skirtingais skoniais ir tipais, tai pagalvojau geriau daugiau skirtingų virimų po mažiau litrų. Nesu įsitikinęs ar čia buvo geras sprendimas, bet taip jau padariau.
Čia didesnė dalis visko, ką naudojau:
Seniuose nusipirkau du maistinius kibirus po 10 litrų - vieną fermentacijai, kitą - tekinimui.
Taigi... pasijamiau didžiausią turimą puodą (9 litrų greitpuodį), užkaičiau 6 litrus vandens iki 73 laipsnių ir supyliau 2kg salyklo. Salinau 80 minučių ~67 laipsnių temperatūroje.
Čia prasidėjo įdomumai. Visą laiką buvau įdėjęs termometrą taip, kad jo apačia būtų ~3 cm nuo dugno. Periodiškai įjungdavau kaitlentę, kad išlaikyti nuolatinę temperatūrą. BET! Kai po pusvalandžio salinimo maišydamas mentalą pakilnojau termometrą, susiparinau: pačiame paviršiuje rodo 53 laipsnius, o pačiame dugne (neliečiant metalo) - 68. Po to pradėjau maišyti dažniau. Tai realiai net nebežinau kokia buvo tikroji salinimo temperatūra, gal pavyks išvadas pasidaryti iš skonio.
Laisvu laiku nuo tarpinių pašildymų pradėjau ruošti tekinimo indą. Nusprendžiau pabandyti "dvigubo dugno" sistemą. Vieno kibiro dugne prigrežiau daug 1,5-2mm skylučių.
Iš pradžių maniau pasensiu, kol jas visas sugrešiu, bet baigiau gerokai anksčiau, nei mentalas baigė salintis.
Idėjau šitą kiaurądugnį kibirą i sveikąjį, kad veiktų kaip filtras. Po 80 minučių salinimo užkėliau mentalo temperatūrą iki ~77 laipsnių, ir supyliau viską į filtravimo "sistemėlę". Ir gana greitai supratau! Jokio malonumo laikyti vieną kibirą virš kito, kol misa neskubėdama varva lauk... Teko imtis operatyvių veiksmų:
Atrodo nepaaiškinamai, bet reikėjo greito sprendimo ir šitas suveikė.
Kitam kartui pažadėjau sau nusipirkti vitaminų nuo debilito, ir geriau apgalvoti visą eigą iš anksto. Et, tas nekantrumas...
Porą kartų teko su lopetėle išjundinti košę-malošę, bet ilgai netrukus ištekėjo >4 litrai misos. Pajamiau mėginuką, atvėsinau, pamatavau tankį, gavau > 1080. Tikslas - 1055. Tada pratekinau dar 2 litrus ~70 laipsnių vandens, vėl pamatavau - 1063.
Dar pusantro litro pratekinau, gavau 1050. Tie matavimai gan daug laiko atimdavo, nes kas kartą reikėdavo mėginį vėsinti, kad pamatuoti jo tankį. Žinojau, kad yra temperatūrinio kompensavimo lentelės, bet pasirodė per didelis skirtumas (>40 laipsnių), tai kažkaip sugalvojau, kad tiksliau bus matuojant sukalibruotoje temperatūroje (20 laipsnių). Ko NEŽINOJAU, kad apyniuojant išgaruos daug vandens, ir vėl reikės matuoti iš naujo ir privedinėti prie planuojamos OG. Na, bent jau pamieravau efektyvumą - gavosi 0,74.
Po tekinimo, pusė skylučių liko užsikimšusių, bet savo darbą jis atliko.
Viską iš kibiro supyliau atgal į puodą ir užkaičiau apyniavimui. Tvarkaraštis gavosi kažkoks toks:
Į užvirusią misą supyliau 10g apynių (Northern Brewer)
Po 50 minučių supyliau 5g kerpenos
Dar po 10 minučių supyliau likusius 10g apynių (Tettnager)
Dar po 5 minučių uždėjau dangtį, ir įmerkiau puodą į šaltą vandenį (tuo pačiu pajamiau dar vieną mėginėlį - plaukioja šalia):
Kol misa vėsinosi, paruošiau sveiką kibirą fermentacijai - įstačiau kranelį ir burbuliatorių. Ir pradėjau laikytis švaros - išsiploviau visus likusius rakandus. Ir paruošiau mieles.
Kai misa atvėso iki 20 laipsnių, pamatavau kiek jos liko. Ir nustebau, kiek per valandą vandens nugaravo! Liko tik 5,3 litro iš 8... Tankio mėginėlis parodė berods 1088. Prisiminiau mokyklą, įsijungiau matematiką ir paskaičiavau, kad reikia papildyti 2,7 litro vandens, kad pasiekti reikiamą OG. Pripildžiau, ir akurat - 1055.
Viskas buvo supilta į fermentatorių...
... ir nukeliavo rūgti.
Ir ką išmokau po pirmo virimo - nenešioti fermentatoriaus su įstatytu burbuliatorium. Bo pakėlus kibirą jis visą burbuliatoriaus turinį susiurbia sau į vidų
Žinot, ane, kaip būna? Tai va aš irgi jau žinau Čia palyginimui su 30-litriniu:
Viskas VISKAS truko nuo 18:00 iki 01:00. Čia neskubant, su laisvalaikiu, įrangos ruošimu ir post-uraganiniu namų tvarkymu. Ilgai, bet smagiai.
Kas neramina:
Misa gavosi karti. Tikiuosi, kad brandinimo metu kartumas sumažės.
Filtras nesulaikė labai mažų salyklo dalelių, dėl ko misa gavosi "drumzlina".
Kiek alaus gausis. T.y. ar nebus taip, kad dėl mažo kiekio gaminamo alaus ir mielių pora litrų turės likti ant dugno fermentatoriuje?
Ko pasimokiau:
Salinimo metu dažniau pamaišyti, kad būtų tolygi temperatūra visame tūryje, taip pat naudoti dangtį, kad prarastų mažiau šilumos.
Geriau iš anksto apgalvoti darbo eigą, nes ne visada fotoaparato stovas bus po ranka.
Nesiparinti su tankio matavimais iki apyniavimo ir pasitikėti skaičiuokle. Vistiek po apyniavimo daug vandens nugaruoja, ir lieka rezervo pasitaisymui.
Ką vis dar mastau:
Pagalvoti apie kitokį tekinimo būdą.
Pilant į fermentatorių misą prafiltruoti nuo salyklo likučių.
Reikia didesnio puodo.
Tiesa, pradinis receptas buvo kiek kitoks (kiekių prasme). Planuota 7 litrai alaus, su 5.2% ABV ir 0,65 efektyvumu. Gavosi geresnis efektyvumas, taigi leidau sau padidinti kiekį ir ABV.
Vat taip atrodė mano pirmas virimas iš salyklo. Esu atviras ir iš anksto dėkingas už visapusišką kritiką, patarimus ir kitokius paprotinimus.
-R.
